Socialinis verslumas. Savęs vertinimas

teisinė forma, kuri iš esmės pasižymi šiomis savybėmis: teisinė forma, kurią dažniausiai naudoja pelno siekiančios organizacijos, paprastai įsteigiamos komerciniais tikslais siekiant paskirstyti pelną akcininkams; priklauso akcininkams; pelnas dažniausiai paskirstomas akcininkams proporcingai jų turimai akcijų daliai.

teisinė forma, kuri iš esmės pasižymi šiomis savybėmis: fizinių ar juridinių asmenų grupė, sudaryta rašytiniu susitarimu dėl bendro tikslo siekimo; gali būti įsteigta įvairiais socialiniais tikslais; pelnas naudojamas veiklą reglamentuojančiame dokumente nurodytais tikslais ir paprastai nėra paskirstomas nariams ar kitaip.

paskola, kurią reikia grąžinti tik tuo atveju, jeigu projektas pasiekia tam tikrus anksčiau nustatytus tarpinius tikslus. Jeigu tarpiniai tikslai nėra pasiekiami, atlygintina dotacija konvertuojama į dotaciją. Šis mechanizmas gali būti naudojamas, jeigu projekto sėkmė leidžia socialinei įmonei grąžinti paskolą socialinio poveikio siekiančiam investuotojui. 

sąmoningas noras ką nors padovanoti, priešingai nei dovanojimas per klaidą arba patiriant spaudimą.

subjektai, kurie praktiškai veikia kaip socialinės įmonės, bet kurias nėra lengva ar įmanoma atskirti nuo kitų įmonių.

fondai, siekiantys sustiprinti socialines organizacijas, teikdami jiems finansinę ir nefinansinę paramą, skirtą padidinti jų socialinį poveikį. Parama gali būti teikiama labdaros organizacijoms, socialinėms įmonėms arba komercinėms įmonėms, turinčioms socialinių tikslų, kurios turi tiksliai apibrėžtą organizacinę formą ir kurioms taikomos konkrečios šalies teisinės ir kultūrinės normos.

procesas, kurio metu socialinės įmonės arba apskritai veikla gauna kapitalo arba pinigų. Paprastai finansavimą skiria atitinkami finansuotojai.

negrąžinami pinigai, turtas, paslaugos ar kita nuosavybė, kurie perduodami organizacijai, nesuteikiant donorui jokių nuosavybės teisių. Kai kurie investuotojai kartais naudoja „grąžinamas dotacijas“. Tai gali būti visos dotacijos ar jos dalies grąžinimas, priklausomai nuo susitarimo. Pavyzdžiui, dotacija gali būti skirta lėšų pritraukimui. Tačiau pritraukus sutartą lėšų sumą arba daugiau lėšų, dalis dotacijos gali būti grąžinta.

teisinė forma, kuri iš esmės pasižymi šiomis savybėmis: įsteigia vienas arba keli steigėjai; skiria lėšų socialinio tikslo siekimui; gali būti įsteigtas įvairiais socialiniais tikslais (kaip antai filantropiniais, meniniais, kultūriniais ar religiniais tikslais); turtas ir pelnas gali būti skiriami tik veiklą reglamentuojančiame dokumente nurodytiems socialiniams tikslams ir nėra skirstomi.

finansinių išteklių skyrimas į poveikį orientuotiems sandoriams, derinant skirtingų rūšių finansavimo priemones ir investuotojų lėšas.

finansavimo forma, kai investuotojas investuoja į gaminį ar paslaugą ir už savo investiciją gauna procentinę pelno dalį.

investavimo forma, kuria siekiama ir socialinio poveikio, ir finansinės grąžos. Jis taip pat vadinamas trimačiu investavimu, nes priimant sprendimą dėl investavimo atsižvelgiama ne tik į riziką ir grąžą, bet ir į socialinį poveikį bei poveikį aplinkai. Toks investavimas skiriasi nuo atsakingo investavimo ir investavimo į aplinkosaugą, socialinius aspektus ir įmonių valdymą, nes siekiama sukurti teigiamą socialinį, aplinkosauginį ar kultūrinį poveikį.

paskolos gali būti užtikrintos finansuojamu turtu / visu įmonės turtu arba neužtikrintos. Įkaitu neužtikrintos paskolos atveju, jeigu finansuojama iniciatyva nesukuria pakankamų pajamų ir negauna jų iš kitų šaltinių, investuotojas praranda visus ar dalį savo pinigų.

ilgalaikio kapitalo forma. Investuotojas nori investuoti į įmonę, neturėdamas jokių lūkesčių artimiausiu metu gauti finansinės grąžos. Jis atideda bet kokią finansinę grąžą paprastai tol, kol bus pasiekti sutarti tikslai, pavyzdžiui, sutarta apyvarta. Investuotojas daugiausia dėmesio skiria socialiniam poveikiui, kurio siekia įmonė. Jeigu įmonė nepasiekia savo socialinio poveikio tikslų, gali būti reikalaujama grąžinti paskolą arba mokėti palūkanas.

visų rūšių turtas, priklausantis verslininkui arba įmonei, įskaitant grynuosius pinigus ir aktyvus. Kitos kapitalo formos gali būti (bet tuo neapsiribojant) nuosavybė, įranga, žmogiškieji ištekliai ir intelektinė nuosavybė.

svarbių veikėjų iš įvairių sektorių grupės ilgalaikiai įsipareigojimai prisidėti prie konkrečios socialinės problemos bendro sprendimo. Jų veiksmus įgyvendinti padeda bendra matavimo sistema, tarpusavyje sustiprinanti veiklos sritis, ir nuolatinis ryšys. Reikalingus žmogiškuosius išteklius skiria nepriklausoma pagrindinė organizacija.

įkaitu neužtikrintos paskolos ar subordinuotosios paskolos su galimybe (skolininkui arba skolintojui) konvertuoti jas į nuosavybės akcijas. Šia konvertavimo galimybe gali pasinaudoti finansuotojas arba filantropinis rizikos kapitalo fondas, kai netikėtai padidėja finansinės grąžos perspektyvos. Taip atsiranda galimybė gauti papildomos investicijų grąžos, turint nuosavybės dalį su augimo potencialu, o ne paskolą su ribotu finansiniu pelnu. Be to, ši priemonė gali būti naudojama tais atvejais, kai paskolos grąžinimo perspektyva gali būti prastesnė nei tikėtasi, todėl socialiniam verslui suteikiama galimybė atsikratyti atsakomybės ir paversti ją finansavimo forma, kurios negalima išieškoti.

teisinė forma, kuri iš esmės pasižymi šiomis savybėmis: subjektas, kuris yra bendrai valdomas ir demokratiškai kontroliuojamas žmonių, kurie jame dirba, per jį prekiauja arba naudojasi jo prekėmis ar paslaugomis; gali siekti beveik bet kokių tikslų, jeigu yra bendras ekonominis, socialinis ar kultūrinis poreikis ar kooperatyvo narių bendras interesas; pelnas gali būti paskirstytas nariams.

finansinė priemonė, kuri siekia atspindėti kai kurias akcijų (privilegijuotųjų ar paprastųjų) savybes. Tačiau tai nėra nei skola, nei nuosavas kapitalas. Paprastai jį sudaro investicijos, kurių grąžinimas yra susijęs su subjekto, į kurį investuojama, finansiniais rezultatais (pvz., grąžinama suma skaičiuojama kaip subjekto, į kurį investuojama, būsimų pajamų srauto procentinė dalis).

investicija, kurią atlieka atskiras investuotojas, perkantis ir parduodantis vertybinius popierius savo asmenine sąskaita, o ne kitai įmonei ar organizacijai.

lėšos, kurias investuotojas skiria organizacijai, kuri jam suteikia nuosavybės teisių. Šios teisės leidžia investuotojui dalytis organizacijos pelną, paprastai dividendų forma. Nuosavo kapitalo investuotojai būna įvairių formų, įskaitant organizacijos steigėjus, draugus, šeimą, institucijas ir verslo angelus. Filantropiniai rizikos kapitalo fondai gali būti socialinių įmonių nuosavybės finansavimo šaltinis. Naujesni ir vis dar eksperimentiniai nuosavybės būdai (pvz., visuomenės labui veikianti įmonė Jungtinėje Karalystėje) leidžia įsigyti nuosavo kapitalo, tačiau nustato finansinės grąžos ribas.

darbas, padedantis įmonėms pasiruošti priimti skolas, nuosavą kapitalą ar kitų rūšių investicijas. Tiems, kurie neinvestuoja, pasirengimo investicijoms darbas gali padėti geriau suprasti pinigus ir parengti patikimesnius verslo bei finansinius modelius. Pasirengti investicijoms gali padėti paramos organizacijos arba investuotojai.

investuotojo ir įmonės santykių pabaiga. Paprastai pasitraukimo strategija yra suderinama prieš investuojant. Labdaros organizacijos atveju idealu, jeigu finansuotoją pakeičia kiti finansuotojai. Dėl pasitraukimo laiko galima susitarti iš pat pradžių. Socialinės įmonės atveju pasitraukimo strategija gali apimti, pavyzdžiui, paskolos grąžinimą, o pasitraukimo laikas priklauso nuo įmonės komercinės sėkmės. Pasitraukimas gali įvykti dėl įmonės pardavimo kitai socialinei įmonei arba, dažniau, komercinei įmonei.

trečiosios šalies įsipareigojimas padengti dalį nuostolių, susijusių su paskolos nemokėjimu. Jį gali užtikrinti vyriausybė ir (arba) privati verslo asociacija, o remia fondas, kuris veikia kaip užstatas.

valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijos, viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos, taip pat asociacijos, kurias sudaro viena ar daugiau tokių valdžios institucijų arba viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų.

pinigai, investuoti į įmonę, kuri turi pirmojo reikalavimo teisę. Paprastai ji užtikrinama įkaitu pirmos eilės įmonės turto hipotekos forma. Bet kokio skolos grąžinimo arba įmonės likvidavimo atveju skolintojai (pradedant nuo pirmaeilių skolų) turi pirmenybę prieš nuosavo kapitalo investuotojus.

pinigai, naudojami pradinėms investicijoms į startuolį, projektą, koncepcijos pagrindimą ar pradinį produkto kūrimą.

ES valstybės narės gali rezervuoti teisę dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose konkrečiai ūkio subjektų grupei arba dėl konkrečių paslaugų.

situacija, kai verslininkas pradeda ir plečia savo veiklą, naudodamas tik savo asmeninius finansus ir įmonės pajamas.

skolinti pinigai, naudojami verslui – tradicinei arba socialinei įmonei – finansuoti. Paprastai skola yra skirstoma į dvi kategorijas: trumpalaikę skolą, skirtą finansuoti kasdienę veiklą, ir ilgalaikę skolą, skirtą finansuoti įmonės turtą. Trumpalaikės paskolos dažniausiai grąžinamos greičiau nei per vienerius metus. Ilgalaikės skolos grąžinamos per ilgesnį laikotarpį.

“sociālais uzņēmums” ir sociālās ekonomikas operators, kura galvenais mērķis ir radīt sociālu ietekmi, nevis gūt peļņu saviem īpašniekiem vai akcionāriem. Tas darbojas, nodrošinot preces un sniedzot pakalpojumus tirgū uzņēmējdarbībai raksturīgā un inovatīvā veidā un izmanto savu peļņu galvenokārt, lai sasniegtu sociālos mērķus. Tas tiek vadīts atklātā un atbildīgā veidā, un jo īpaši tajā tiek piesaistīti tādi darbinieki, patērētāji un ieinteresētās personas, kuras ietekmē tā komercdarbība.

viešųjų pirkimų procedūros gali būti susijusios su socialiniais ir darbo standartais, kuriuos rangovai privalo įvykdyti, kad galėtų dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Tuo tikslu perkančiosios organizacijos gali naudoti socialinės apsaugos sąlygas.

socialinės įmonės, kurių pagrindinis tikslas yra žmonių, patiriančių didelių sunkumų darbo rinkoje, profesinė integracija pačiose WISE arba tradicinėse įmonėse. Ši integracija pasiekiama įgyvendinant produktyvią veiklą ir pritaikytus tolesnius veiksmus arba apmokant darbuotojus. WISE vykdo veiklą įvairiuose sektoriuose.

viešųjų pirkimų procedūrose perkančiosios organizacijos, siekdamos tvarios plėtros, socialinių ir aplinkos apsaugos tikslų, gali atsižvelgti į socialinius aspektus. Socialinius aspektus galima įtraukti į technines specifikacijas, atrankos kriterijus, sutarties sudarymo kriterijus ir sutarties vykdymo sąlygas. Viešuosiuose pirkimuose socialiniai aspektai gali būti derinami su ekologiškumo aspektais taikant integruotą požiūrį į tvarumą.

poveikis, paprastai apibrėžiamas atsižvelgiant į keturis pagrindinius elementus: i) vertę, sukurtą dėl kažkieno veiklos; ii) vertę, kurią patiria naudos gavėjai ir visi kiti atitinkami subjektai; iii) poveikį, kuris apima ir teigiamas, ir neigiamas pasekmes; iv) poveikį, kuris vertinamas pagal situaciją, kuri būtų be siūlomos veiklos.

paskolos, kurios grąžinamos investuotojams paskutinės, bet anksčiau nei nuosavas kapitalas. Investuotojai turi mažesnį (antraeilį) statusą įprastos arba pirmaeilės skolos atžvilgiu, todėl skolų grąžinimo atveju eina po pirmaeilių skolų turėtojų. Subordinuotoji skola pasižymi didesne rizika, dažnai didesne palūkanų norma ar pelnu.

tarpinė priemonė tarp skolos ir nuosavo kapitalo / dotacijos, kuri finansavimui naudoja tam tikras pajamas. Ši priemonė apima didelės rizikos paskolos, kurios grąžinimas priklauso nuo socialinės įmonės finansinės sėkmės, suteikimą.

pagrindinė įmonės teisinė struktūra, su kuria visų pirma siejama valstybės narės teisė, reguliavimas ir mokesčių tvarka. Atsižvelgiant į vietinius skirtumus, daugelyje valstybių narių tarp esamų teisinių formų yra vienanarė bendrovė, ūkinė bendrija, fondas, asociacija, kooperatyvas ir akcinė bendrovė. Paprastai konstitucinėje teisėje, statutinėje teisėje ir teismų praktikoje kiekviena teisinė forma yra laikoma atskira teisine struktūra.

statusas, susijęs daugybe teisinių formų ir grindžiamas mokesčiais, pavyzdžiui, a) labdaros mokesčių lengvatomis, kurios taikomos aukoms ir pajamų mokesčiui, gali naudotis tam tikros fondų, asociacijų ir ne pelno įmonių formos; b) kai kuriose šalyse yra integracijos įmonės mokesčių statusas. Kai kuriose šalyse taip pat yra teisinių statusų, priskiriamų teisinėms formoms, kurios atitinka „socialinės įmonės“ ar „socialinės ekonomikos“ aiškinimą vietos lygmeniu.

vyriausybių ir valstybės įmonių vykdomi pirkimai prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti. Viešieji pirkimai sudaro didelę dalį mokesčių mokėtojų pinigų, todėl tikimasi, kad vyriausybės juos rengia veiksmingai bei laikydamosi aukštų elgesio standartų, taip užtikrindamos aukštą paslaugų teikimo kokybę ir apsaugodamos visuomenės interesus.

valdžios institucijų ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimo forma, kurios tikslas yra modernizuoti strateginių viešųjų paslaugų teikimą.